Vidaus tvarkos taisyklės

I. BENDROJI DALIS

1. UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro (toliau psichikos sveikatos centro) vidaus darbo tvarkos taisyklės reglamentuoja vidaus darbo tvarką kurios tikslas – užtikrinti teisingą darbo organizavimą, siekiant kuo kokybiškiau teikti psichikos sveikatos paslaugas, racionaliai naudoti darbo laiką. 2. Psichikos sveikatos centras vykdo veiklą, vadovaudamasis centro įstatais, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, Europos ir tarptautiniais medicinos standartais (medicinos higienos normomis), Valstybinės ligonių kasos teisės aktais. 3. Be šių taisyklių psichikos sveikatos centro darbuotojų darbines funkcijas ir pareigas apibrėžia darbo sutartys, saugos ir sveikatos instrukcijos, priešgaisrinės instrukcija, pareiginiai nuostatai (instrukcijos), centro direktorės įsakymai, Kokybės vadovas. 4. Šios taisyklės nustato bendrą vidaus darbo tvarką ir reikalavimus darbuotojams bei pacientams (asmuo kuris naudojasi centro teikiamomis paslaugomis). 5. Vidaus darbo tvarkos taisyklės skelbiamos viešai, jos laikomos registratūroje ir prieinamos susipažinti psichikos sveikatos centro darbuotojams ir pacientams. 6. Psichikos sveikatos centras užsiima asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikia paslaugas pagal veiklas, nurodytas Licencijoje. 7. Darbuotojai, dirbantys psichikos sveikatos centre, gerbia vienas kitą, saugo įmonės turtą, laikosi konfidencialumo, privalomą informaciją apie pacientą teikia tik įstatymų numatyta tvarka. 8. Įmonės darbuotojams, kurie pažeis šią vidaus darbo tvarką, bus taikomos drausminės atsakomybės priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse. 9. Visus klausimus, susijusius su vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymusi, sprendžia psichikos sveikatos centro direktorė.

II. ĮSTAIGOS PAREIGOS

1. Užtikrinti pirminę psichikos sveikatos priežiūrą ir būtinąją medicininę pagalbą. 2. Teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotame licencijavimo ar akreditavimo pažymėjime. 3. Užtikrinti, kad būtų naudojamos tik tokios sveikatos priežiūros technologijos, kurios nustatyta tvarka yra aprobuotos ir leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. 4. Užtikrinti, kad būtų teisingai pildomos ir tinkamai saugomos pacientų ambulatorinės kortelės. Šių dokumentų originalai yra įstaigos nuosavybė. 5. Teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 6. Užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. 7. Atlyginti žalą, nustatytą teismo, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas. 8. Saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą Valstybinėms institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę.

III. PACIENTŲ KREIPIMOSI Į CENTRĄ TVARKA

1. Centras teikia ambulatorines, dienos stacionaro, neatidėliotina ir planines, nemokamas ir mokamas asmens sveiktos priežiūros paslaugas. 2. Šia tvarka turi vadovautis visi darbuotojai, dirbantys įstaigoje. 3. Būtinosios pagalbos sveikatos priežiūros paslaugos nuolat gyvenantiems Lietuvoje pacientams (Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės) ligoninėje teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bei nepriklausomai nuo to, turi pacientas siuntimą joms ar ne. Būtinosios pagalbos mastą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 4. Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, ligoninė teikia tik mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ir būtinąją pagalbą, išskyrus būtinąją pagalbą, teikiamą užsieniečiams – Europos Sąjungos šalių narių piliečiams, pateikusiems jų draustumą patvirtinantį dokumentą: E kortelę, formą E111, E106, E121. 5. Teisę į nemokamas planines sveikatos priežiūros paslaugas turi pacientai, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka mokamos sveikatos draudimo įmokos) ir pateikia šiuos dokumentus: 5.1. asmenys, kurie patys arba už kuriuos įstatymų nustatyta tvarka mokamos sveikatos draudimo įmokos – asmens tapatybę, liudijantį dokumentą (pasą, identifikavimo kortele ar migracijos tarnybos pažymėjimą), socialinio draudimo pažymėjimą (ne nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, teisėtai dirbantys LR – pažymą iš darbovietės); 5.2. valstybės lėšomis draudžiami asmenys: 5.2.1. asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją – asmens tapatybę liudijantį dokumentą, pensininko pažymėjimą; 5.2.2. darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą – asmens tapatybę liudijantį dokumentą, „Pažymą bedarbiams, negaunantiems išmokos“); 5.2.3. nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti – asmens tapatybę liudijantį dokumentą, pensininko pažymėjimą; 5.2.4. moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 26 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir formą Nr. 113; 5.2.5. vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir vaiko (-ų) gimimo liudijimą (-us);5.2.6. asmenys iki 18 metų – asmens tapatybę liudijantį dokumentą; 5.2.7. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai – asmens tapatybę liudijantį dokumentą (vaikai iki 16 m. gali pateikti gimimo liudijimą), studento ar moksleivio pažymėjimą; 5.2.8. valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą – asmens tapatybę liudijantį dokumentą, pažymą iš darbo biržos; 5.2.9. asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti invalidais – asmens tapatybę liudijantį dokumentą, invalidumo pažymėjimą; 5.2.10. asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į SAM nustatytą sąrašą – asmens tapatybe liudijantį dokumentą, Gydytojų konsultacinės komisijos pažymą; 5.2.11. pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pažymą; 5.2.12. asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pažymą; 5.2.13. buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pažymą; 5.2.14. valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir priklausymą bendrijai liudijantį dokumentą; 5.2.15. asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas – asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pažymą; 5.2.16. nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai – asmens tapatybę liudijantį dokumentą; 5.2.17. papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius – buvimo Lietuvoje statusą patvirtinantį dokumentą ir atitinkamas pažymas.6. Pacientų kreipimosi tvarką be Vidaus tvarkos taisyklių reglamentuoja ir kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, ligoninės Kokybės vadybos sistemos dokumentai. 6. Pacientai kreipiasi į gydymo įstaigą savo laisvu apsisprendimu. 7. Pacientai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą jo darbo metu. 8. Pacientai registruojami pas gydytoją telefonu (8 441 62363 arba 8 655 02251) arba atvykę į gydymo įstaigą. 9. Iškvietimai į namus pas sunkiai sergančius ligonius registruojami tiesiogiai kreipiantis į med. registratūrą, gydytoją arba telefonu. 10. Gydytojas psichiatras konsultuoja namuose jei pacientas dėl sunkios psichinės ar somatinės būklės pats negali atvykti į centrą. 11. Pacientas gali kreiptis be siuntimo. 12. Kiekvienam pacientui užvedama ambulatorinė kortelė (F- 025/a).

IV. NEMOKAMOS PASLAUGOS, NOMENKLATŪRA IR ASORTIMENTAS, JŲ TEIKIMO TVARKA

1. Būtinoji medicininė pagalba įstaigoje teikiama nemokamai visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, neapdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu teikiama tik būtinoji med. pagalba Vyriausybės nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato tarptautinės sutartys. 2. Teisę į nemokamas paslaugas įstaigoje turi asmenys apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir prisirašę prie gydytojų dirbančių Šilutės rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Įstaiga už teikiamas nemokamas paslaugas negali reikalauti papildomo mokesčio.

V. PACIENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas • Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. • Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. • Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. • Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje.

Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą • Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. • Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Rekomenduojama gydantį gydytoją keisti ne dažniau kaip du kartus metuose. • Įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama. • Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Įgyvendinant šią teisę, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti ribojama. • Pacientams užsienyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Teisė į informaciją • Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. • Pacientas turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją. • Pacientas pateikęs asmens tapatybės patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. • Informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas šio įstatymo nustatyta tvarka atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui informacijos, kuri gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei, priima gydantis gydytojas, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią tokio sprendimo priėmimo tvarką. Apie sprendimo neteikti informacijos priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa šiame straipsnyje numatyta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus. Paciento psichikos ligonio teisės gauti informaciją ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. • Jeigu paciento tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant iš sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina tai parašu.

Teisė nežinoti • Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. Atsisakymą informacijos pacientas turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu. • Informacijos pateikimo pacientui apribojimai netaikomi, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.

Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose • Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. • Sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. • Paciento psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. • Su nepilnamečiais paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai. • Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą • Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. • Sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikas, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga. • Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai. • Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar nepilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ypatumai • Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus. • Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą ir naudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. • Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių ir laisvių apsaugai. • Apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms.

Paciento teisė į anoniminę sveikatos priežiūrą • Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. • Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarką reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliota institucija.

Paciento dalyvavimas biomedicininiuose tyrimuose ir mokymo procese • Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus. Paciento įtraukimo į šiuos tyrimus tvarką nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. • Įtraukiant pacientą į biomedicininius tyrimus ir mokymo procesą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už mokslo interesus. • Sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Šiose taisyklėse turi būti pažymėta, kad jis yra įtraukiamas į mokymo procesą. • Laikoma, kad pacientas, pasirašytinai susipažinęs su sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, vidaus tvarkos taisyklėmis, sutinka, kad jis būtų įtraukiamas į mokymo procesą. Pacientas, nesutinkantis dalyvauti mokymo procese arba nesutinkantis, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo tikslais, tai pareiškia raštu. Jo rašytinis pareiškimas turi būti saugomas paciento medicinos dokumentuose. • Naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiama paciento asmens privatumas. Paciento medicinos dokumentuose esančiuose informacijos panaudojimo tvarką, užtikrinant asmens privatumo apsaugą mokslo tikslais, nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, o mokymo tikslai – sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje ši informacija saugoma.

Paciento pareigos • Pacientas privalo susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas. • Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. • Pacientai, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus. • Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. • Pacientas gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, šio įstatymo nustatytais atvejais savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu. • Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto rėžimo, dėl kurių jis davė sutikimą. • Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais. • Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.

Teisė į žalos atlyginimą • Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

VI. INFORMUOTO PACIENTO SUTIKIMAS

Draudimas teikti sveikatos priežiūros paslaugas be paciento sutikimo • Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats. • Nepilnamečiui pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. • Nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. • Įstatymai gali numatyti atvejus, kai sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi teisę duoti tik pilnametis pacientas.

Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai • Sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo duoda (išreiškia) pats pacientas arba pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka jo atstovas. • Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas. • Sutikimas laikomas pagrįstas ir tinkamas jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) yra duotas asmens, galinčio išreikšti savo valią, b) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją, c) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia,

Sutikimo dėl sveikatos priežiūros išreiškimas • Laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykę arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Ši nuostata netaikoma Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais. • Būtina šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija laikoma informacija apie toje sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų mokamų, iš dalies mokamų paslaugų kainas, nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti, siuntimo į kitas sveikatos priežiūros įstaigos tvarką, apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų profesinę kvalifikaciją, galimybę rinktis sveikatos priežiūros specialistą, taip pat paciento pareigą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu (ar teikiančiu) sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir nurodymus, parnešti apie bet kokius nukrypimus nuo paskyrimų. Tokios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaiga.

Paciento sutikimo rašytinė forma • Jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuotas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu. • Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūra, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. • Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ar galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. • Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

Nenumatyti ypatingi atvejai • Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų nėra arba jie atsisakė būti atstovais, arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų informacija pagrįsta sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros ir jos masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose. • Kai sveikatos priežiūra turi būti teikiama nepilnamečiui pacientui iki 16 metų ir nėra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, ar gauti jų sutikimą laiku, sprendimą dėl pacientui teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima sveikatos priežiūrą teikiantis gydytojas, o prireikus – gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Sprendimą dėl konsiliumo sudarymo gydytojas turi pagrįsti paciento medicinos dokumentuose. • Dėl nepilnamečio paciento iki 16 metų, kurio tėvai vengia atstovo pagal įstatymą funkcijas ir kuriam nėra nustatyta laikinoji globa ar rūpyba, kai nepilnamečio paciento tėvai (įtėviai) tarpusavyje nesutaria dėl sveikatos priežiūros masto, sprendimus dėl teiktinos sveikatos priežiūros masto, alternatyvos pasirinkimo priima gydantis gydytojas, o prireikus gydytojų konsiliumas, išimtinai vadovaudamasis paciento interesais. Įstatymai gali nustatyti, kada šioje dalyje nurodytais atvejais būtinas teismo leidimas. Dėl tokio leidimo į teismą kreipiasi sveikatos priežiūros įstaiga arba nepilnamečio paciento atstovas pagal įstatymą.

VII. ATSTOVAVIMAS

Bendrosios atstovavimo nuostatos • Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus. • Įstatymų nustatytais atvejais pacientas teise įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina tik per atstovus ar teismo leidimu. • Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus. • Paciento nuo 16 metų atstovai gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą. Atstovai pagal įstatymą yra tie, kurie kaip atstovai nurodyti šiame ar kituose įstatymuose.

Atstovavimas neveiksniam ir ribotai veiksniam pacientui • Pacientui, teismo pripažintam neveiksniu, atstovauja paskirti globėjai. • Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas.

Paciento atstovai pagal pavedimą • Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose.

Paciento atstovai pagal įstatymą • Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. • Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą. • Paciento nuo 16 metų sutuoktinis, sugyventinis (parneris), o kai jų nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų yra paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą. Nurodyti asmenys nelaikomi paciento nuo 16 metų atstovais pagal įstatymą, jeigu jie atsisako būti atstovais, pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba).

VIII. GINČŲ SPRENDIMAS IR ŽALOS ATLYGINIMAS

Teisė skųstis • Šis straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką • Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjamo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. • Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje šalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. • Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. • Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. • Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. • Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu parnešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. • Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. • Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Pacientui padarytos žalos atlyginimas • Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. • Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, apreiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ir atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. • Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. • Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Parenkant atstovus į šią komisiją, atsižvelgiama į tai, kad joje vienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip du šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas šiai komisijai veikti. • Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos. • Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuoto teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar du mėnesius. • Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems klientams, turintiems teisę į šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. • Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigą, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir jo kontrolė • Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. • Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Reikalavimas atlyginti pacientui padarytą žalą • Draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala. • Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. • Išimtinais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka.

IX. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO IR ATLEIDIMO TVARKA

1. Darbuotojas priimamas į darbą, kai šalys susitaria dėl darbo sąlygų. Susitarimas laikomas įvykęs kada raštiškai įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Darbo sutartimi. Darbo sutartis gali būti sudaroma neterminuota, terminuota, laikinoji, dėl antraeilių pareigų. Vienas pasirašytas Darbo sutarties egzempliorius atiduodamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbo sutartį pasirašo direktorė ir priimamas į darbą darbuotojas. 2. Priimamas į darbą medicinos darbuotojas (gydytojas, slaugytoja) turi turėti galiojančią licenciją. Darbuotojai turi turėti atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją pagal pareigas, pateikti dokumentą patvirtinantį tą išsimokslinimą. Darbuotojas privalo pateikti:  išsimokslinimo ar profesijos pasirengimą patvirtinantį dokumentą;  valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;  asmenį liudijantį dokumentą;  sveikatos būklę patvirtinantį dokumentą. 3. Darbo sutartyje šalys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų. Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, jis laikosi įstaigos vidaus tvarkos. Psichikos sveikatos centro direktorė įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kitose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu. 4. Priimamas darbuotojas pasirašytinai supažindinamas su pareigybiniais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija priešgaisrinės saugos instrukcija, civiline sauga ir psichikos sveikatos centre galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. 5. Darbuotojui išduodamas darbo pažymėjimas su jo nuotrauka. Pažymėjimas užregistruojamas darbo pažymėjimų registracijos žurnale. Darbuotojui atsiskaičiuos iš darbo pažymėjimas grąžinamas darbdaviui. 6. Darbuotojų priėmimas į darbą ir atleidimas iš darbo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksu ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais bei norminiais aktais. a). Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo:  šalių susitarimu;  pasibaigus sutarties galiojimo laikui;  darbuotojui pačiam prašant;  kai darbuotojui atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;  kai komisija nustato darbuotojo nekompetentingumą;  centro vadovo iniciatyva (darbo sutarties įstatyme numatytais atvejais);  kitais Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse numatytais atvejais; b). Vadovas visiškai atsiskaito su atleidžiamu darbuotoju iš darbo, jo atleidimo dieną. c). Atleidimo diena laikoma paskutinė darbo diena.

X. PAGRINDINĖS DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

1. Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro darbuotojai savo santykius privalo grįsti savitarpio supratimo ir tolerancijos principais, palaikyti tarpusavyje dalykiškus santykius. 2. Centro darbuotojai privalo:  laikytis darbo drausmės, laiku atvykti į darbą. Visą darbo laiką skirti darbui;  sąžiningai dirbti, vykdyti savo pareigines nuostatas, vykdyti vadovo teisėtus nurodymus;  laikytis priešgaisrinio rėžimo, žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių laikymo vietas, mokėti tas priemones panaudoti. Žinoti kaip elgti kilus gaisrui, žinoti žmonių evakavimo planą ir savo pareigas evakuojant žmones;  tausoti įstaigos turtą, neleisti jo gadinti, naudoti savanaudiškiems tikslams;  taupiai naudoti darbui skirtas medžiagas, medikamentus, energetinius resursus;  imtis priemonių kurios pašalintų priežastis, trukdančias normaliai dirbti, keliančias grėsmę darbuotojų ar pacientų sveikatai;  laikytis instrumentų, prietaisų, aparatų, įrangos naudojimosi taisyklių ir instrukcijų, nedirbti techniškai netvarkingomis priemonėmis;  savo darbo vietose laikyti tvarkos ir švaros, laikytis darbo higienos ir darbų saugos reikalavimų, naudotis išduotais specialiais rūbais ir apsaugos priemonėmis;  užtikrinti lygias pacientų, prisirašiusių prie Šilutės rajono gydymo įstaigų ir apdraustų privalomojo sveikatos draudimu teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;  gilinti savo profesines žinias;  darbuotojai apie darbo metu gautas traumas, sveikatos sutrikimus, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ir iš darbo privalo nedelsiant pranešti vadovui. Visi įvykiai įforminami atitinkamais dokumentais;  visi darbuotojai darbo metu turi būti prisisegę savo identifikacines korteles, kuriose įrašytas darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos. 3. Centro darbuotojams draudžiama:  be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui;  darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, o taip pat pasirodyti darbe neblaiviam;  ginčytis su pacientais. 4. Dirbantieji turi teisę:  sužinoti iš darbdavio apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius;  atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus sveikatai, gyvybei, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokyti;  nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginama žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų. 5. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdami apie tai pranešti vadovui, darbdaviui, asmeniui atsakingam už darbuotojų darbo ir sveikatos saugą.

XI. PAGRINDINĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS

1. Administracija privalo:  organizuoti darbuotojų darbą taip, kad kiekvienas jų dirbtų pagal savo specialybę ir kvalifikaciją, turėtų jam paskirtą tam tikrą darbo vietą;  užtikrinti, kad būtų tinkamai techniškai įrengtos visos darbo vietos ir jose sudarytos darbo sąlygos, atitinkančios darbų saugos taisyklių reikalavimus;  aprūpinti dirbančiuosius pagal profesijas reikalingais spec. rūbais, individualiomis apsaugos priemonėmis ir užtikrinti sanitarijos bei higienos sąlygas;  nuolat kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbo saugos instrukcijos, higienos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų;  savalaikiai pravesti dirbančiųjų apmokymą saugių darbo metodų pagal specialybes.

XII. DARBUOTOJŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS

1. Už gerą pareigų atlikimą, iniciatyvą už kokybišką ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus, gali būti taikomi šie paskatinimai:  padėka;  pagyrimo raštas;  dovana;  premija 2. Paskatinimai įforminami direktorės įsakymu. 3. Psichikos sveikatos centre taikomos šios drausminės nuobaudos:  pastaba;  papeikimas;  griežtas papeikimas;  atleidimas iš darbo. 4. Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose, tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Drausminės nuobaudos skiriamos paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip mėnesį nuo jo išaiškinimo, neskaitant laiko, kai darbuotojas sirgo ar atostogavo. 5. Drausminės nuobaudos įforminamos direktorės įsakymu. Darbuotojas supažindinamas su įsakymu raštiškai. 6. Skiriant darbuotojui nuobaudą iš pažeidėjo paimamas raštiškas pasiaiškinimas. Darbuotojui atsisakius pateikti raštišką paaiškinimą, drausminė nuobauda skiriama be paaiškinimo. 7. Drausminė nuobauda darbuotojui skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo. 8. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:  žala padaryta tyčia;  žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 9. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.

XIII. DARBO LAIKAS

1. Darbo laikas:  darbas prasideda – 7:00 val.,  baigiasi – 17:00 val.  centro administracijos darbo laikas: 7:30 – 16:00 2. Įstaigoje numatyta penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. 3. Centre nedirbama šiomis švenčių dienomis:  sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;  vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;  kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;  sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;  gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;  pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;  birželio 24 – ają – Joninių diena;  liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;  rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);  lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;  gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis. XIV. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ, KITŲ TEISĖS AKTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ NUOSTATOS

1. Visi įstaigos darbuotojai ir pacientai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų reikalavimų. 2. Darbo vietoje ir įstaigoje privaloma laikytis darbų saugos, priešgaisrinės, elektros saugos reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitų teisės aktų, susijusių su darbų sauga, nuostatomis, centro direktoriaus įsakymais. 3. Darbo metu įstaigos darbuotojai privalo turėti galiojančius darbo pažymėjimus, išduotus įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka. 4. Įstaigos personalas, turintis tiesioginį kontaktą su pacientu, privalo vilkėti švarią ir tvarkingą medicininę aprangą. 5. Įstaigos darbuotojai privalo užtikrinti pacientų asmens duomenų saugumą taip, kaip nustatyta teisės aktuose. 6. Be raštiško vadovo sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garsinius įrašus centro patalpose draudžiama. 7. Personalui, pacientams ir lankytojams įstaigos patalpose draudžiama: rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus. 8. Personalui, pacientams ir lankytojams įstaigos patalpose draudžiama vartoti narkotines ir/ar psichotropines medžiagas (išskyrus šių medžiagų vartojimą gydymo tikslais, prižiūrint medicinos personalui). 9. Personalui, pacientams ir lankytojams draudžiama centre ir jos teritorijoje turėti šaltąjį ir/ar šaunamąjį ginklą (išskyrus tarnybinį). 10. Į centro patalpas atsivesti gyvūnus draudžiama. 11. Įstaigos personalas savo veikla privalo nepažeisti aplinkos kokybės normatyvų ir standartų, laikytis atliekų nukenksminimo, transportavimo, sandėliavimo, šalinimo tvarkos. 12. Įstaigos elektroniniais, telefoniniais ryšiais, biuro įranga, kanceliarinėmis bei kitomis priemonėmis darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais. 13. Įstaigos administracija neatsako už darbuotojų ir pacientų asmeninius daiktus, paliktus ne tam pritaikytose vietose (koridoriuje, laukiamajame, prie rūbinės ir t.t.). 14. Už nepilnamečių saugumą poliklinikos patalpose, atsako juos atlydėję asmenys.

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo datos. 2. Taisyklės gali būti keičiamos ir/ar papildomos pasikeitus darbo organizavimui, ar teisės aktams.